Alytaus piliakalnis

Alytaus piliakalnis, vadinamas Joninių, Šv. Jono kalnu, pirmą kartą paminėtas 1394m. kryžiuočių karo kelių apraše. Šalia buvusi senovės gyvenvietė datuojama VII-XII a. Istoriniu aspektu tai vertingiausia miesto vieta. Manoma, kad Alytaus piliakalnis su senovės gyvenviete davė pradžią Alytaus miestui.

Kovose su kryžiuočiais atsirado gražus padavimas apie bajoro Raimonio dukros Mirgrausėlės ir kunigaikščio Smukninio sūnaus Alitos meilę. Nepaisant to, Mirgrausėlė turėjusi tapti vaidilute. Kryžiuočiams užpuolus pilį, kovoje kritę visi Raimonio kariai, tik vienas Alita liko gyvas. Jis prasiveržęs iš kryžiuočių apsupties, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Alyta narsiai kovojęs ir žuvęs, o Mirgrausėlė sužinojusi apie jo mirtį, taip graudžiai verkusi, kad ašaros upeliu liejosi į Nemuną. Upelis buvo pavadintas Alytupiu, o Gabijos kalnelis – Alytaus piliakalniu.

Piliakalnis stūkso Nemuno upės dešiniajame krante, kur Alytupio upelis, apjuosęs piliakalnį iš šiaurės vakarų pusės ir ties piliakalnio vakariniu galu pasukęs į pietus, įteka į Nemuną. Alytupis – vienas iš keleto mažiausiai antropogeninės veiklos transformuotų upelių. Piliakalnio papėdę puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“.

1998 m. Alytaus piliakalnis su senovės gyvenviete buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu.

Radžiūnų piliakalnis

Radžiūnų piliakalnis su senovės gyvenviete, vadinamas „Pilaite“, yra Vidzgirio botaninio draustinio teritorijoje, ant kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio. Piliakalnis datuojamas - XIII a. Iš vakarų jį supa gili dauba su joje tekančiu mažu Kirmijos upeliu, iš pietų ir rytų teka Nemunas, iš šiaurės jungiasi su Nemuno kranto aukštuma. Į rytus nuo piliakalnio yra daugiau nei 50 metrų pločio lyguma, atskirianti piliakalnį nuo Nemuno. Piliakalnis yra netaisyklingo trikampio formos: šiaurinis šlaitas - 46 metrų ilgio ir 20 metrų aukščio, vakarinis 49 metrų ilgio ir 74 metrų aukščio, rytinis - 44 metrų ilgio ir šiek tiek žemesnis už vakarinį. Piliakalnio aikštelės ilgis - 47 metrai, plotis - 40 metrų. Aikštelės šonai apaugę medžiais, kurių buvę ir ant paties piliakalnio. Šiaurės pusėje esąs pusrutulio formos paaukštinimas - pylimas, kadaise turėjęs apsauginę reikšmę. Aplink piliakalnį, kelių ha plote būta senovinės gyvenvietės su giliu, mažai tyrinėtu kultūriniu sluoksniu. Rytų pašlaitėje palei Nemuną tęsiasi plati pakopa, kurios apgriuvusiame šlaite irgi rastas kultūrinis sluoksnis. Aptikta anglių, smulkių šukių. Kaip ir daugelis Lietuvos piliakalnių, Radžiūnų piliakalnis archeologų mažai tyrinėtas. Sprendžiant iš jo didelio aukščio spėjama, jog tai buvo vienas sunkiausiai prieinamų Panemunės piliakalnių.

Padavimai sako, jog piliakalnį supylė du broliai kunigaikščiai, gynybos reikmėms.