Miesto sodas (plotas 5,559 ha, riboja Birutės, Pulko bei S. Dariaus ir S. Girėno g.) įkurtas XX a. pirmoje pusėje, t. y. iki 1918 m. Steigėjai – Lietuvai pagražinti draugijos nariai.

Alytaus miesto sodas, tapęs miesto simboliu, suformuotas natūraliame pušyne 1930 m. (projekto autorius inžinierius Stasys Taškūnas). Tai geometrinio (reguliaraus) planavimo parkas. Jo viduryje suformuota apie 50 m skersmens aikštė, simbolizuojanti saulę, o nuo jos lyg spinduliai nutiestos šešios tiesios alėjos. Kitos alėjos – lygiagrečios parką ribojančioms gatvėms, pagrindinė sodo ašis – alėja su baseinu su fontanu ir paminklu žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Parko pasididžiavimą – rožyną pasodino ir puoselėjo Frankfurte sodininkų mokyklą baigęs Hansas Faitušas.

Itin mėgstama vieta buvo fontanas su apvalios formos baseinėliu, kurį 1936 m. suprojektavo miesto inžinierius V. Trečiokas.

Alytaus miesto sodas baigtas formuoti 1939 metais.

Parkas smarkiai nukentėjo 1944 m. vasarą, vykstant mūšiams.

Naujam gyvenimui parkas prikeltas 1957 metais, kai jį ėmėsi tvarkyti sodininkas Stasys Marcinkevičius. Buvo pasodinta daugiau kaip 30 rūšių medžių ir krūmų, išpuoselėtas rožynas, kuriame žydėjo apie 12 rožių rūšių.

1997–1999 metais Miesto sodas buvo rekonstruotas pagal klaipėdiečių architektų Jadvygos Kijauskienės ir Giedriaus Garjonio projektą. Sutvarkyti takeliai, įrengtos renginių organizavimo aikštelės, apšvietimas, sutvarkytas ir ėmė veikti fontanas, atnaujintas rožynas.

2017 m. parengtas Alytaus Miesto sodo tvarkybos darbų projektas. 2017-08-29 išduotame leidime atlikti tvarkybos darbus nurodyta, kad leidžiama atlikti medžių ir želdynų tvarkybą, fontano, jo apytakinės sistemos ir šokių aikštelės remonto, parko takų ir mažosios architektūros remonto bei kitus tvarkybos projekte numatytus darbus.

Parke auga trys vardiniai ąžuolai:

1930 m. pasodintas prezidento Antano Smetonos,
1933 m. jaunųjų miškininkų pasodintas ąžuolas, skirtas Baltijos šalių vienybei,
1939 metas dainininko Kipro Petrausko garbei pasodintas ąžuolas.
2018 metų spalio mėn. pasodintas ketvirtasis  ąžuolas – skirtas Lietuvos šimtmečiui.
Vienas iš rečiausių sode – daugiau kaip 60 metų visžalis europinis kukmedis (įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, natūralioje gamtoje visiškai išnykęs), Lietuvos Raudonosios knygos atstovas – bekotis ąžuolas, pavasarį baltais žiedais pražystanti japoninė magnolija.