Jaunimo parkas įkurtas 1982 metais, užima 36,6 ha. Dalį parko teritorijos – apie 14 ha užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta, formuojant atviras ir pusiau atviras erdves, pagarbiai išryškinant vietos gamtą, nepakeičiant reljefo. Parko projekto vyriausiasis architektas V. Jodelė, architektės A. Gercienė (apželdinimas), S. Vaičaitytė.

1984 metais skulptorių grupė, vadovaujama N. Nasvyčio ir A. Stankevičiaus, sukūrė pirmąją Lietuvoje metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui, turinčią tiek dekoratyvinę, tiek funkcionalią paskirtis. Skulptūros kviečia jomis gėrėtis, lavinti estetinį skonį, ugdyti fantaziją, o vaikus – dar ir žaisti. Tai buvo naujas, originalus sprendimas, nes kituose mūsų šalies miestuose tokių ar panašių dalykų nėra. 1993 metais parkas buvo paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu.

Pagal poilsiavimo pobūdį parkas siūlomas ramiam ir aktyviam poilsiui. Tuo tikslu kuriama minimali rekreacinė infrastruktūra, formuojami parko želdiniai. Patogiam susisiekimui įrengtos dvi automobilių parkavimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Ekstremalų sportą mėgstantiems 2017 m. atnaujinta riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių aikštelė, 2018 m. įrengta parkūro aikštelė, taip pat lauko gimnastikos treniruokliai. Aktyviam poilsiui įkurtas mankštų takas, lauko teniso stalas, o vaikams - vaikų žaidimų aikštelės.  

Jaunimo parko skulptūros

 

"Narvelis gegutei" – aut. Kęstutis Musteikis.
Autorius: "Gegutė mėgstamiausias paukštis lietuvių liaudies kūryboje. Jos kukavimas tapęs laiko gyvenimo simboliu“.

 

"Vandens malūnas" – aut. Benjaminas Narbutas.
"Pirmą kartą atvykus į Alytų susipažinti su parko, kuriame bus statomos skulptūros, aplinka, pakerėjo miestą supančios gamtos grožis. Tai imponavo mane sukurti skulptūrą neperkrautą aiškiais išoriniais siluetais. Pasirinkau vandens malūno motyvą kaip vieną būdingiausių romantiškų žmogaus veiklos Lietuvos landšafte akcentų. Konkrečių vandens malūno akcentų mano darbe nėra - įvaizdis abstraktus ir dekoratyvus“.

 

"Povas" – Vidmantas Gylikis, alytiškis, Dailės instituto studentas. ,,Temą padiktavo pati aplinka, kurioje žmonės ilsisi, visada pilna vaikų“. Skulptorius stengėsi, kad forma būtų atvira, neperkauta ir tartum nepaprasta, nekopijuojanti gamtos“.

 

"Karališkasis voras" – autorius Antanas Blakė.
Pavadinimas asociatyvus, nes plastinėkonstrukcinė skulptūros schema primena voro atvaizdą. Žiūrint iš įvairių taškų konfigūracija sudaro skirtingą vaizdą.

 

"Aeronautikos istorija" – aut. Naglis Nasvytis.
Autorius: ,,Mane seniai domina įvairių kokybinių žmogaus perėjimo į aukštesniąją savo galimybių pakopą istorija. Norėjau pabandyti sukurti nuotaiką, kuri lydėjo pirmuosius žmogaus skrydžius - peržengimą ribos, už kurios tu jau sparnuotas“.

 

"Vaivorykštė" - aut. Virginija Babušytė- Venckūnienė.
Tai dvi figūros, tarsi laikančios šviesos pluoštą. ,,Mastelį pasirinkau nelabai didelį, kad vaikai galėtų ,,nardyti po tą vaivorykštę“ - teigė autorė. - Dominuoja trys spalvos: mėlyna, raudona ir geltona. Tai labiausiai vaikų mėgstamos spalvos“.

"Vartai" – aut. Vytautas Narutis. Panaudodamas netradicines medžiagas nūdieniškai interpretavo senovės lietuvių pomėgį puošti namų stogus stilizuotomis žirgų galvomis.

"Ožys" – aut. Klaudijus Stepanovas. ,,Kūrinys keliantis asociacijas su lietuvių liaudies nostalgija“.

 

1997 m. danų skulptorius Timas Juelas Jacobsenas miestui padovanojo skulptūrą "Klausimas". Skulptūra įprasmina žmogaus kelią, jo pradžią, neišvengiamą akligatvį ir naujas erdves, atrandamas sienoje, į kurią atsiremia kiekvienas ieškantysis.

 

1998 m. buvo atidengta vokiečių skulptoriaus Michaelio Odenwaellerio skulptūra "Žingsnis".